Jėzus Kristus atėjo į pasaulį mirti už žmonijos nuodėmes: ''Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki ne pražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.[Citata iš Evangelijos pagal Joną].Dievas turėjo du pasirinkimus: arba sunaikinti pasaulį dėl jo nuodėmingumo, arba pats pasiaukoti vietoj žmonijos. Viešpats yra meilė, todėl Jis negalėjo pasmerkti pasaulio pražūčiai. Tačiau Dievas ne tik mylintis, bet ir teisingas. Kaip Jis neatmokės už blogį? Ant kryžiaus buvo žmonijos vieta, tačiau ją užėmė visiškai nekaltas, nepadaręs jokios nuodėmės, Jėzus Kristus- Dievo Avinėlis.
Senojo Testamento Išėjimo knygoje skaitome, kaip, nuo egiptiečių besiruošiantiems bėgti izraelitams, Dievas liepė papjauti avinėlį ir paženklinti jo krauju savo namų durų staktas. Vidurnaktį visą Egipto šalį perėjo angelas ir nužudė egiptiečių pirmagimius,
kurių namų durų staktos nebuvo paženklintos krauju.
Šiame pasakojime simboliškai pasakoma daug svarbių dalykų. Avinėlis, žinoma, vaizduoja Jėzų ir Jo auką už mūsų nuodėmes. Žydai, krauju paženklinę savo durų staktas,- tikintys Kristaus atperkamąja mirtimi ir prisikėlimu. Kaip avinėlio kraujas išgelbėjo izraelitus nuo mirties, taip ir tikintieji apsaugojami nuo amžinosios pražūties. Na, o nužudyti egiptiečių pirmagimiai- tai netikintys Kristumi.
Taigi matome, kad svarbiausia Jėzaus misijos dalis- savo krauju nuplauti žmonių nuodėmes. Bet Kristus atėjo ir skelbti Dievo žodžio. Jėzus apibūdina savo misiją perskaitydamas ištrauką iš Izaijo knygos: ''Viešpaties Dvasia ant manęs, nes Jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems - regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės metų.''