1. Petro blogas "Liudiju Jėzų"
Šio blogo kūrėjas rašo, kad buvo alkoholikas, bet jo gyvenimas pasikeitė, kai nusprendė priimti Jėzų kaip gelbėtoją. Atrodo - viskas puiku. Bet vos daugiau panaršius po Petro svetainę, galima pastebėti, kad didžiausias dėmesys ten skiriamas Katalikų Bažnyčios kritikai. Keli pastebėjimai būtų naudingi, bet išpūsti romanai skaitytojams naudos neduoda. Žinoma, nuomonė, kad negalima garbinti paveikslų, šventųjų teisinga, bet, kai tai nuolat kartojama nėra gerai. Tačiau čia ne pagrindinės blogybės.
Paaiškėja, kad Petras nusistatęs prieš visas krikščionių bažnyčias ir bendruomenes. Tai nieko gero nerodo, jeigu žmogus laiko teisingu tik savo susidarytą tikėjimo modelį, o katalikus vadina stabmeldžiais, protestantus - fariziejais.
Žengiam toliau ir sužinom, jog svetainės kūrėjas mano, kad Jėzus laužė šabą. Paviršutiniškai skaitant evangelijas taip gali pasirodyti. Bet pastudijuokime giliau ir pamatysime, kad Jėzus laužė ne šabą, o fariziejų sukurtus papildomus įsakus, kurių Dievas nebuvo davęs. Tad gydydamas šabo dieną Kristus jokio Dievo įsakymo nepažeidė. Štai ką Jis sakė apie įstatymo įvykdymą:
"Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys. Todėl kas pažeistų bent vieną iš mažiausių paliepimų ir taip elgtis mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje. Taigi sakau jums: jeigu teisumu neviršysite Rašto aiškintojų ir fariziejų - neįeisite į dangaus karalystę". (Mt 5, 17-20)Man ypač nepatiko Petro nuomonė apie Senąjį Testamentą. Pacituosiu truputį jo "kūrybos".
"Nesunku pastebėti, kad religingi žmonės - tiek kunigai, tiek Rašto aiškintojai ar davatkos - labai linksta prie Senojo Testamento ir stengiasi juo vadovautis tarsi šių laikų knyga. Nežiūrint į tai, ir patys bukiausi teologai ar davatkos šiandien neima į rankas Kunigų knygos ir nesimoko pagal tos knygos aprašymus atlikinėti aukojimo apeigų. Taigi net religiniai bukapročiai mato, kad dalis Biblijos yra pasenę ir atgyvenę - kaip yra pasenę Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės įstatymai, iš kurių galime daug ko pasimokyti, bet nebegalime pagal juos paveldėti turto ar bausti ką nors mirtimi. Jeigu senųjų Biblijos įstatymų garbintojai sugebėtų atitrūkti nuo savo negyvų taisyklių, tikriausiai ir jie nesunkiai prieitų prie išvados, kad Biblija - tai vyksmas, tiksliau sakant, dvasinė žydų tautos raida, jos istorija."
O čia dar gražiau:
"Taip žingsnis po žingsnio, knyga po knygos buvo kaupiama didžioji žydų tautos biblioteka - įstatymų, patarimų, pamokymų, giesmių, legendų ir pasakų sąvadas, kurį šiandien vadiname Senuoju Testamentu. Iš pradžių ši biblioteka, kaip ir bet kuris kitas folkloras, buvo kaupiama tautos atmintyje, vėliau, įvaldžius raštą, buvo užrašyta ritiniuose, kuriuos šiandien vadiname knygomis. Žydai - viena iš pačių seniausių raštą pažinusių tautų."
Kai kur nelabai pagarbu ar ne? Pavyzdžiui Kunigų knyga yra puiki alegorija į Kristaus auką ant kryžiaus. O jeigu Senasis Testamentas pasakos, legendos tai ir Naujasis ne kas kita . Ir kuo tas Petras tiki? Paulius Timotiejui rašo:
"Pikti žmonės ir suvedžiotojai eis blogyn, klaidindami ir klysdami.
O tu pasilik prie to, ką išmokai ir įtikėjai, žinodamas, iš ko išmokai.
Tu nuo vaikystės žinai šventuosius Raštus, galinčius tave pamokyti išgelbėjimui per tikėjimą, kuris yra Kristuje Jėzuje.
Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui,
kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasiruošęs kiekvienam geram darbui. " (2 Tim 3,13-17)
Petro bloge taip ir neradau vietos, kurioje būtų parašyta, kaip žmogui išsigelbėti, nieko nerašoma apie Kristaus aukos svarbą, neminimas Jo prisikėlimas. Petras tuo turbūt tiki, bet jo kritiškas požiūris į visus krikščionis tą svetainę visai nusmukdo.
Tai svetainė, kurioje Biblija aiškinama per Septintosios Dienos adventistų mokymo prizmę. Taigi didelis dėmesys skiriamas pranašystėms. Turėdami omenyje adventistų mokymą ir tai, kas rašoma užsienietiškose svetainėse, kurių nuorodos įdėtos tinklapyje "Laikas ir Biblija", galime spręsti, jog pritariama adventistų mokymui, kad siela neegzistuoja. Kaip jau rašiau skyrelyje "Žmogus - taip pat trejybė", šį įsitikinimą lengvai sugriauna Jėzaus palyginimas apie turtuolį ir Lozorių. Jame sakoma, kad turtuolis po mirties atsidūrė pragare, o Lozorius - Abraomo prieglobstyje. Jie ten atsidūrė ne, kaip adventistai teigtų, po prisikėlimo, bet mirę, nes tekste rašoma: "Tas (turtuolis) vėl tarė: 'Tai meldžiu tave, tėve, nusiųsk jį bent į mano tėvo namus, nes aš turiu penkis brolius. Teįspėja juos, kad ir jie nepatektų į šią kančių vietą'. Abraomas atsiliepė: 'Jie turi Mozę bei pranašus, tegul jų klauso!' O anas atsakė: 'Ne, tėve Abraomai! Bet jei kas iš mirusiųjų nueitų pas juos, jie atgailautų!' Tačiau Abraomas tarė: 'Jeigu jie neklauso Mozės ir pranašų, tai nepatikės, jei kas ir iš numirusių prisikeltų''. (Lk 16,27-31)
Taigi klaidingas adventistų mokymas apie sielą be vargo sugriaunamas. Žinoma, adventistai bandytų išsisukinėti, sakydami, kad tai - tik simbolinis palyginimas. Tačiau argi Jėzus būtų kalbėjęs apie tai, kas neatitinka tiesos? Aišku, kad ne.
Taip pat absoliučiai klaidingas požiūris, kad amžių pabaigoje Dievo žodį liudysiantys 144000 išrinktųjų bus adventistai. Biblijoje aiškiai pasakyta, jog tai - izraelitai.
Yra ir daugiau smulkių prieštaravimų, bet esminiai šie du.